Déclinaison / Conjugueur latin
| PRÉSENT |
| I sing. | mandūco |
| II sing. | mandūcas |
| III sing. | mandūcat |
| I plur. | mandūcāmus |
| II plur. | mandūcātis |
| III plur. | mandūcant |
| IMPARFAIT |
| I sing. | mandūcābam |
| II sing. | mandūcābas |
| III sing. | mandūcābat |
| I plur. | mandūcabāmus |
| II plur. | mandūcabātis |
| III plur. | mandūcābant |
| FUTUR SIMPLE |
| I sing. | mandūcābo |
| II sing. | mandūcābis |
| III sing. | mandūcābit |
| I plur. | mandūcabĭmus |
| II plur. | mandūcabĭtis |
| III plur. | mandūcābunt |
| PARFAIT |
| I sing. | manducavi |
| II sing. | manducavisti |
| III sing. | manducavit |
| I plur. | manducavĭmus |
| II plur. | manducavistis |
| III plur. | manducavērunt, manducavēre |
| PLUS-QUE-PARFAIT |
| I sing. | manducavĕram |
| II sing. | manducavĕras |
| III sing. | manducavĕrat |
| I plur. | manducaverāmus |
| II plur. | manducaverātis |
| III plur. | manducavĕrant |
| FUTUR ANTÉRIEUR |
| I sing. | manducavĕro |
| II sing. | manducavĕris |
| III sing. | manducavĕrit |
| I plur. | manducaverĭmus |
| II plur. | manducaverĭtis |
| III plur. | manducavĕrint |
| PRÉSENT |
| I sing. | mandūcem |
| II sing. | mandūces |
| III sing. | mandūcet |
| I plur. | mandūcēmus |
| II plur. | mandūcētis |
| III plur. | mandūcent |
| IMPARFAIT |
| I sing. | mandūcārem |
| II sing. | mandūcāres |
| III sing. | mandūcāret |
| I plur. | mandūcarēmus |
| II plur. | mandūcarētis |
| III plur. | mandūcārent |
| PARFAIT |
| I sing. | manducavĕrim |
| II sing. | manducavĕris |
| III sing. | manducavĕrit |
| I plur. | manducaverĭmus |
| II plur. | manducaverĭtis |
| III plur. | manducavĕrint |
| PLUS-QUE-PARFAIT |
| I sing. | manducavissem |
| II sing. | manducavisses |
| III sing. | manducavisset |
| I plur. | manducavissēmus |
| II plur. | manducavissētis |
| III plur. | manducavissent |
| IMPÉRATIF |
| PRÉSENT |
| II sing. | mandūca |
| II plur. | mandūcāte |
| FUTUR |
| II sing. | mandūcāto |
| III sing. | mandūcāto |
| II plur. | mandūcatōte |
| III plur. | mandūcanto |
 |
| PARTICIPE |
| PRÉSENT |
| mandūcans, antis |
| FUTUR |
| manducatūrūs, a, ūm |
| INFINITIF |
| PRÉSENT |
| mandūcāre |
| PARFAIT |
| manducavisse |
| FUTUR |
| Singolare: | manducatūrūm, am, ūm esse |
| Plurale: | manducatūros, as, a esse |
| GERUNDIF |
| Génitif: | mandūcandi |
| Datif: | mandūcando |
| Accusatif: | ad mandūcandum |
| Ablatif: | mandūcando |
| SUPIN |
| manducatum |
Voir la forme passive de ce verbe
Parcourir le dictionnaire
A
B
C
D
E
F
G
H
I
J
K
L
M
N
O
P
Q
R
S
T
U
V
W
X
Y
Z
{{ID:MANDUCO200}}
---CACHE---
|
Visitez nos sites:
En français
In english
In Deutsch
En español
Em portugues
По русски
Στα ελληνικά
|
Ën piemontèis
|