Déclinaison / Conjugueur latin
| SINGULIER |
| Nom. | meritorius |
| Gen. | meritorii |
| Dat. | meritorio |
| Acc. | meritorium |
| Abl. | meritorio |
| Voc. | meritorie |
| PLURIEL |
| Nom. | meritorii |
| Gen. | meritoriōrum |
| Dat. | meritoriis |
| Acc. | meritorios |
| Abl. | meritoriis |
| Voc. | meritorii |
| SINGULIER |
| Nom. | meritoriă |
| Gen. | meritoriae |
| Dat. | meritoriae |
| Acc. | meritoriam |
| Abl. | meritoriā |
| Voc. | meritoriă |
| PLURIEL |
| Nom. | meritoriae |
| Gen. | meritoriārum |
| Dat. | meritoriis |
| Acc. | meritorias |
| Abl. | meritoriis |
| Voc. | meritoriae |
| SINGULIER |
| Nom. | meritorium |
| Gen. | meritorii |
| Dat. | meritorio |
| Acc. | meritorium |
| Abl. | meritorio |
| Voc. | meritorium |
| PLURIEL |
| Nom. | meritoria |
| Gen. | meritoriōrum |
| Dat. | meritoriis |
| Acc. | meritoria |
| Abl. | meritoriis | |