Déclinaison / Conjugueur latin
| PRÉSENT |
| I sing. | mūnĭo |
| II sing. | mūnis |
| III sing. | mūnit |
| I plur. | mūnīmus |
| II plur. | mūnītis |
| III plur. | mūnĭunt |
| IMPARFAIT |
| I sing. | mūniēbam |
| II sing. | mūniēbas |
| III sing. | mūniēbat |
| I plur. | mūniebāmus |
| II plur. | mūniebātis |
| III plur. | mūniēbant |
| FUTUR SIMPLE |
| I sing. | mūnĭam |
| II sing. | mūnĭes |
| III sing. | mūnĭet |
| I plur. | mūniēmus |
| II plur. | mūniētis |
| III plur. | mūnĭent |
| PARFAIT |
| I sing. | munii o munivi |
| II sing. | muniisti o munivisti |
| III sing. | muniit o munivit |
| I plur. | muniĭmus o munivĭmus |
| II plur. | muniistis o munivistis |
| III plur. | muniērunt o munivērunt, ēre |
| PLUS-QUE-PARFAIT |
| I sing. | muniĕram o munivĕram |
| II sing. | muniĕras o munivĕras |
| III sing. | muniĕrat o munivĕrat |
| I plur. | munierāmus o muniverāmus |
| II plur. | munierātis o muniverātis |
| III plur. | muniĕrant o munivĕrant |
| FUTUR ANTÉRIEUR |
| I sing. | muniĕro o munivĕro |
| II sing. | muniĕris o munivĕris |
| III sing. | muniĕrit o munivĕrit |
| I plur. | munierĭmus o muniverĭmus |
| II plur. | munierĭtis o muniverĭtis |
| III plur. | muniĕrint o munivĕrint |
| PRÉSENT |
| I sing. | mūnĭam |
| II sing. | mūnĭas |
| III sing. | mūnĭat |
| I plur. | mūniāmus |
| II plur. | mūniātis |
| III plur. | mūnĭant |
| IMPARFAIT |
| I sing. | mūnīrem |
| II sing. | mūnīres |
| III sing. | mūnīret |
| I plur. | mūnirēmus |
| II plur. | mūnirētis |
| III plur. | mūnīrent |
| PARFAIT |
| I sing. | muniĕrim o munivĕrim |
| II sing. | muniĕris o munivĕris |
| III sing. | muniĕrit o munivĕrit |
| I plur. | munierĭmus o muniverĭmus |
| II plur. | munierĭtis o muniverĭtis |
| III plur. | muniĕrint o munivĕrint |
| PLUS-QUE-PARFAIT |
| I sing. | muniissem o munivissem |
| II sing. | muniisses o munivisses |
| III sing. | muniisset o munivisset |
| I plur. | muniissēmus o munivissēmus |
| II plur. | muniissētis o munivissētis |
| III plur. | muniissent o munivissent |
| IMPÉRATIF |
| PRÉSENT |
| II sing. | mūni |
| II plur. | mūnīte |
| FUTUR |
| II sing. | mūnīto |
| III sing. | mūnīto |
| II plur. | mūnitōte |
| III plur. | mūniunto |
 |
| PARTICIPE |
| PRÉSENT |
| mūniens, ientis |
| FUTUR |
| munitūrūs, a, ūm |
| INFINITIF |
| PRÉSENT |
| mūnīre |
| PARFAIT |
| muniisse o munivisse |
| FUTUR |
| Singolare: | munitūrūm, am, ūm esse |
| Plurale: | munitūros, as, a esse |
| GERUNDIF |
| Génitif: | mūniendi |
| Datif: | mūniendo |
| Accusatif: | ad mūniendum |
| Ablatif: | mūniendo |
| SUPIN |
| munitum |
Voir la forme passive de ce verbe
Parcourir le dictionnaire
A
B
C
D
E
F
G
H
I
J
K
L
M
N
O
P
Q
R
S
T
U
V
W
X
Y
Z
{{ID:MUNIO100}}
---CACHE---
|
Visitez nos sites:
En français
In english
In Deutsch
En español
Em portugues
По русски
Στα ελληνικά
|
Ën piemontèis
|