Déclinaison / Conjugueur latin
| PRÉSENT |
| I sing. | obsigno |
| II sing. | obsignas |
| III sing. | obsignat |
| I plur. | obsignāmus |
| II plur. | obsignātis |
| III plur. | obsignant |
| IMPARFAIT |
| I sing. | obsignābam |
| II sing. | obsignābas |
| III sing. | obsignābat |
| I plur. | obsignabāmus |
| II plur. | obsignabātis |
| III plur. | obsignābant |
| FUTUR SIMPLE |
| I sing. | obsignābo |
| II sing. | obsignābis |
| III sing. | obsignābit |
| I plur. | obsignabĭmus |
| II plur. | obsignabĭtis |
| III plur. | obsignābunt |
| PARFAIT |
| I sing. | obsignavi |
| II sing. | obsignavisti |
| III sing. | obsignavit |
| I plur. | obsignavĭmus |
| II plur. | obsignavistis |
| III plur. | obsignavērunt, obsignavēre |
| PLUS-QUE-PARFAIT |
| I sing. | obsignavĕram |
| II sing. | obsignavĕras |
| III sing. | obsignavĕrat |
| I plur. | obsignaverāmus |
| II plur. | obsignaverātis |
| III plur. | obsignavĕrant |
| FUTUR ANTÉRIEUR |
| I sing. | obsignavĕro |
| II sing. | obsignavĕris |
| III sing. | obsignavĕrit |
| I plur. | obsignaverĭmus |
| II plur. | obsignaverĭtis |
| III plur. | obsignavĕrint |
| PRÉSENT |
| I sing. | obsignem |
| II sing. | obsignes |
| III sing. | obsignet |
| I plur. | obsignēmus |
| II plur. | obsignētis |
| III plur. | obsignent |
| IMPARFAIT |
| I sing. | obsignārem |
| II sing. | obsignāres |
| III sing. | obsignāret |
| I plur. | obsignarēmus |
| II plur. | obsignarētis |
| III plur. | obsignārent |
| PARFAIT |
| I sing. | obsignavĕrim |
| II sing. | obsignavĕris |
| III sing. | obsignavĕrit |
| I plur. | obsignaverĭmus |
| II plur. | obsignaverĭtis |
| III plur. | obsignavĕrint |
| PLUS-QUE-PARFAIT |
| I sing. | obsignavissem |
| II sing. | obsignavisses |
| III sing. | obsignavisset |
| I plur. | obsignavissēmus |
| II plur. | obsignavissētis |
| III plur. | obsignavissent |
| IMPÉRATIF |
| PRÉSENT |
| II sing. | obsigna |
| II plur. | obsignāte |
| FUTUR |
| II sing. | obsignāto |
| III sing. | obsignāto |
| II plur. | obsignatōte |
| III plur. | obsignanto |
 |
| PARTICIPE |
| PRÉSENT |
| obsignans, antis |
| FUTUR |
| obsignatūrūs, a, ūm |
| INFINITIF |
| PRÉSENT |
| obsignāre |
| PARFAIT |
| obsignavisse |
| FUTUR |
| Singolare: | obsignatūrūm, am, ūm esse |
| Plurale: | obsignatūros, as, a esse |
| GERUNDIF |
| Génitif: | obsignandi |
| Datif: | obsignando |
| Accusatif: | ad obsignandum |
| Ablatif: | obsignando |
| SUPIN |
| obsignatum |
Voir la forme passive de ce verbe
Parcourir le dictionnaire
A
B
C
D
E
F
G
H
I
J
K
L
M
N
O
P
Q
R
S
T
U
V
W
X
Y
Z
{{ID:OBSIGNO100}}
---CACHE---
|
Visitez nos sites:
En français
In english
In Deutsch
En español
Em portugues
По русски
Στα ελληνικά
|
Ën piemontèis
|