Déclinaison / Conjugueur latin
| PRÉSENT |
| I sing. | obsōpĭor |
| II sing. | obsōpīris, obsōpīre |
| III sing. | obsōpītur |
| I plur. | obsōpīmur |
| II plur. | obsōpimĭni |
| III plur. | obsōpiuntur |
| IMPARFAIT |
| I sing. | obsōpiēbar |
| II sing. | obsōpiebāris, obsōpiebāre |
| III sing. | obsōpiebātur |
| I plur. | obsōpiebāmur |
| II plur. | obsōpiebamĭni |
| III plur. | obsōpiebantur |
| FUTUR SIMPLE |
| I sing. | obsōpĭar |
| II sing. | obsōpiēris, obsōpiēre |
| III sing. | obsōpiētur |
| I plur. | obsōpiēmur |
| II plur. | obsōpiemĭni |
| III plur. | obsōpientur |
| PARFAIT |
| I sing. | obsopitus, a, um sum |
| II sing. | obsopitus, a, um es |
| III sing. | obsopitus, a, um est |
| I plur. | obsopiti, ae, a sumus |
| II plur. | obsopiti, ae, a estis |
| III plur. | obsopiti, ae, a sunt |
| PLUS-QUE-PARFAIT |
| I sing. | obsopitus, a, um eram |
| II sing. | obsopitus, a, um eras |
| III sing. | obsopitus, a, um erat |
| I plur. | obsopiti, ae, a eramus |
| II plur. | obsopiti, ae, a eratis |
| III plur. | obsopiti, ae, a erant |
| FUTUR ANTÉRIEUR |
| I sing. | obsopitus, a, um ero |
| II sing. | obsopitus, a, um eris |
| III sing. | obsopitus, a, um erit |
| I plur. | obsopiti, ae, a erimus |
| II plur. | obsopiti, ae, a eritis |
| III plur. | obsopiti, ae, a erunt |
| PRÉSENT |
| I sing. | obsōpĭar |
| II sing. | obsōpiāris, obsōpiāre |
| III sing. | obsōpiātur |
| I plur. | obsōpiāmur |
| II plur. | obsōpiamĭni |
| III plur. | obsōpiantur |
| IMPARFAIT |
| I sing. | obsōpīrer |
| II sing. | obsōpirēris, obsopivirēre |
| III sing. | obsōpirētur |
| I plur. | obsōpirēmur |
| II plur. | obsōpirēmini |
| III plur. | obsōpirentur |
| PARFAIT |
| I sing. | obsopitus, a, um sim |
| II sing. | obsopitus, a, um sis |
| III sing. | obsopitus, a, um sit |
| I plur. | obsopiti, ae, a simus |
| II plur. | obsopiti, ae, a sitis |
| III plur. | obsopiti, ae, a sint |
| PLUS-QUE-PARFAIT |
| I sing. | obsopitus, a, um essem |
| II sing. | obsopitus, a, um esses |
| III sing. | obsopitus, a, um esset |
| I plur. | obsopiti, ae, a essemus |
| II plur. | obsopiti, ae, a essetis |
| III plur. | obsopiti, ae, a essent |
| IMPÉRATIF |
| PRÉSENT |
| II sing. | obsōpīre |
| II plur. | obsōpimĭni |
| FUTUR |
| II sing. | obsōpītor |
| III sing. | obsōpītor |
| II plur. | |
| III plur. | obsōpiuntor |
| PARTICIPE |
| PARFAIT |
| obsopitus, a, um |
| INFINITO |
| PRÉSENT |
| obsōpīri |
| PARFAIT |
| Singolare: | obsopitus, a, um esse |
| Plurale: | obsopiti, ae, a esse |
| FUTUR |
| obsopitum esse |
| GERUNDIVO |
| obsōpiendus, a, um |
| SUPIN |
| obsopitu |
Parcourir le dictionnaire
A
B
C
D
E
F
G
H
I
J
K
L
M
N
O
P
Q
R
S
T
U
V
W
X
Y
Z
{{ID:OBSOPIOR100}}
---CACHE---
|
Visitez nos sites:
En français
In english
In Deutsch
En español
Em portugues
По русски
Στα ελληνικά
|
Ën piemontèis
|