Déclinaison / Conjugueur latin
| PRÉSENT |
| I sing. | obstĭno |
| II sing. | obstĭnas |
| III sing. | obstĭnat |
| I plur. | obstĭnāmus |
| II plur. | obstĭnātis |
| III plur. | obstĭnant |
| IMPARFAIT |
| I sing. | obstĭnābam |
| II sing. | obstĭnābas |
| III sing. | obstĭnābat |
| I plur. | obstĭnabāmus |
| II plur. | obstĭnabātis |
| III plur. | obstĭnābant |
| FUTUR SIMPLE |
| I sing. | obstĭnābo |
| II sing. | obstĭnābis |
| III sing. | obstĭnābit |
| I plur. | obstĭnabĭmus |
| II plur. | obstĭnabĭtis |
| III plur. | obstĭnābunt |
| PARFAIT |
| I sing. | obstinavi |
| II sing. | obstinavisti |
| III sing. | obstinavit |
| I plur. | obstinavĭmus |
| II plur. | obstinavistis |
| III plur. | obstinavērunt, obstinavēre |
| PLUS-QUE-PARFAIT |
| I sing. | obstinavĕram |
| II sing. | obstinavĕras |
| III sing. | obstinavĕrat |
| I plur. | obstinaverāmus |
| II plur. | obstinaverātis |
| III plur. | obstinavĕrant |
| FUTUR ANTÉRIEUR |
| I sing. | obstinavĕro |
| II sing. | obstinavĕris |
| III sing. | obstinavĕrit |
| I plur. | obstinaverĭmus |
| II plur. | obstinaverĭtis |
| III plur. | obstinavĕrint |
| PRÉSENT |
| I sing. | obstĭnem |
| II sing. | obstĭnes |
| III sing. | obstĭnet |
| I plur. | obstĭnēmus |
| II plur. | obstĭnētis |
| III plur. | obstĭnent |
| IMPARFAIT |
| I sing. | obstĭnārem |
| II sing. | obstĭnāres |
| III sing. | obstĭnāret |
| I plur. | obstĭnarēmus |
| II plur. | obstĭnarētis |
| III plur. | obstĭnārent |
| PARFAIT |
| I sing. | obstinavĕrim |
| II sing. | obstinavĕris |
| III sing. | obstinavĕrit |
| I plur. | obstinaverĭmus |
| II plur. | obstinaverĭtis |
| III plur. | obstinavĕrint |
| PLUS-QUE-PARFAIT |
| I sing. | obstinavissem |
| II sing. | obstinavisses |
| III sing. | obstinavisset |
| I plur. | obstinavissēmus |
| II plur. | obstinavissētis |
| III plur. | obstinavissent |
| IMPÉRATIF |
| PRÉSENT |
| II sing. | obstĭna |
| II plur. | obstĭnāte |
| FUTUR |
| II sing. | obstĭnāto |
| III sing. | obstĭnāto |
| II plur. | obstĭnatōte |
| III plur. | obstĭnanto |
 |
| PARTICIPE |
| PRÉSENT |
| obstĭnans, antis |
| FUTUR |
| obstinatūrūs, a, ūm |
| INFINITIF |
| PRÉSENT |
| obstĭnāre |
| PARFAIT |
| obstinavisse |
| FUTUR |
| Singolare: | obstinatūrūm, am, ūm esse |
| Plurale: | obstinatūros, as, a esse |
| GERUNDIF |
| Génitif: | obstĭnandi |
| Datif: | obstĭnando |
| Accusatif: | ad obstĭnandum |
| Ablatif: | obstĭnando |
| SUPIN |
| obstinatum |
Voir la forme passive de ce verbe
Parcourir le dictionnaire
A
B
C
D
E
F
G
H
I
J
K
L
M
N
O
P
Q
R
S
T
U
V
W
X
Y
Z
{{ID:OBSTINO100}}
---CACHE---
|
Visitez nos sites:
En français
In english
In Deutsch
En español
Em portugues
По русски
Στα ελληνικά
|
Ën piemontèis
|