Déclinaison / Conjugueur latin
| SINGULIER |
| Nom. | paralios |
| Gen. | paralii |
| Dat. | paralio |
| Acc. | paralion |
| Abl. | paralio |
| Voc. | paralie |
| PLURIEL |
| Nom. | paralii |
| Gen. | paraliōrum |
| Dat. | paraliis |
| Acc. | paralios |
| Abl. | paraliis |
| Voc. | paralii |
| SINGULIER |
| Nom. | paraliă |
| Gen. | paraliae |
| Dat. | paraliae |
| Acc. | paraliam |
| Abl. | paraliā |
| Voc. | paraliă |
| PLURIEL |
| Nom. | paraliae |
| Gen. | paraliārum |
| Dat. | paraliis |
| Acc. | paralias |
| Abl. | paraliis |
| Voc. | paraliae |
| SINGULIER |
| Nom. | paralion |
| Gen. | paralii |
| Dat. | paralio |
| Acc. | paralion |
| Abl. | paralio |
| Voc. | paralion |
| PLURIEL |
| Nom. | paralia |
| Gen. | paraliōrum |
| Dat. | paraliis |
| Acc. | paralia |
| Abl. | paraliis | |