Déclinaison / Conjugueur latin
| SINGULIER |
| Nom. | privignus |
| Gen. | privigni |
| Dat. | privigno |
| Acc. | privignum |
| Abl. | privigno |
| Voc. | privigne |
| PLURIEL |
| Nom. | privigni |
| Gen. | privignōrum |
| Dat. | privignis |
| Acc. | privignos |
| Abl. | privignis |
| Voc. | privigni |
| SINGULIER |
| Nom. | privignă |
| Gen. | privignae |
| Dat. | privignae |
| Acc. | privignam |
| Abl. | privignā |
| Voc. | privignă |
| PLURIEL |
| Nom. | privignae |
| Gen. | privignārum |
| Dat. | privignis |
| Acc. | privignas |
| Abl. | privignis |
| Voc. | privignae |
| SINGULIER |
| Nom. | privignum |
| Gen. | privigni |
| Dat. | privigno |
| Acc. | privignum |
| Abl. | privigno |
| Voc. | privignum |
| PLURIEL |
| Nom. | privigna |
| Gen. | privignōrum |
| Dat. | privignis |
| Acc. | privigna |
| Abl. | privignis | |