Déclinaison / Conjugueur latin
| SINGULIER |
| Nom. | suspicabilis |
| Gen. | suspicabilis |
| Dat. | suspicabili |
| Acc. | suspicabilem |
| Abl. | suspicabili |
| Voc. | suspicabilis |
| PLURIEL |
| Nom. | suspicabiles |
| Gen. | suspicabilĭum |
| Dat. | suspicabilĭbus |
| Acc. | suspicabiles |
| Abl. | suspicabilĭbus |
| Voc. | suspicabiles |
| SINGULIER |
| Nom. | suspicabilis |
| Gen. | suspicabilis |
| Dat. | suspicabili |
| Acc. | suspicabilem |
| Abl. | suspicabili |
| Voc. | suspicabilis |
| PLURIEL |
| Nom. | suspicabiles |
| Gen. | suspicabilĭum |
| Dat. | suspicabilĭbus |
| Acc. | suspicabiles |
| Abl. | suspicabilĭbus |
| Voc. | suspicabiles |
| SINGULIER |
| Nom. | suspicabile |
| Gen. | suspicabilis |
| Dat. | suspicabili |
| Acc. | suspicabile |
| Abl. | suspicabili |
| Voc. | suspicabile |
| PLURIEL |
| Nom. | suspicabilĭa |
| Gen. | suspicabilĭum |
| Dat. | suspicabilĭbus |
| Acc. | suspicabilĭa |
| Abl. | suspicabilĭbus | |