Déclinaison / Conjugueur latin
| SINGULIER |
| Nom. | affinis |
| Gen. | affinis |
| Dat. | affini |
| Acc. | affinem |
| Abl. | affini |
| Voc. | affinis |
| PLURIEL |
| Nom. | affines |
| Gen. | affinĭum |
| Dat. | affinĭbus |
| Acc. | affines |
| Abl. | affinĭbus |
| Voc. | affines |
| SINGULIER |
| Nom. | affinis |
| Gen. | affinis |
| Dat. | affini |
| Acc. | affinem |
| Abl. | affini |
| Voc. | affinis |
| PLURIEL |
| Nom. | affines |
| Gen. | affinĭum |
| Dat. | affinĭbus |
| Acc. | affines |
| Abl. | affinĭbus |
| Voc. | affines |
| SINGULIER |
| Nom. | affine |
| Gen. | affinis |
| Dat. | affini |
| Acc. | affine |
| Abl. | affini |
| Voc. | affine |
| PLURIEL |
| Nom. | affinĭa |
| Gen. | affinĭum |
| Dat. | affinĭbus |
| Acc. | affinĭa |
| Abl. | affinĭbus | |