Déclinaison / Conjugueur latin
| SINGULIER |
| Nom. | affīnis |
| Gen. | affinis |
| Dat. | affini |
| Acc. | affinem |
| Abl. | affine |
| Voc. | affīnis |
| PLURIEL |
| Nom. | affines |
| Gen. | affinĭum |
| Dat. | affinĭbus |
| Acc. | affines |
| Abl. | affinĭbus |
| Voc. | affines |
| SINGULIER |
| Nom. | affīnis |
| Gen. | affinis |
| Dat. | affini |
| Acc. | affinem |
| Abl. | affine |
| Voc. | affīnis |
| PLURIEL |
| Nom. | affines |
| Gen. | affinĭum |
| Dat. | affinĭbus |
| Acc. | affines |
| Abl. | affinĭbus |
| Voc. | affines |
Parcourir le dictionnaire
A
B
C
D
E
F
G
H
I
J
K
L
M
N
O
P
Q
R
S
T
U
V
W
X
Y
Z
{{ID:AFFINIS100}}
---CACHE---
|
Visitez nos sites:
En français
In english
In Deutsch
En español
Em portugues
По русски
Στα ελληνικά
|
Ën piemontèis
|