Déclinaison / Conjugueur latin
| SINGULIER |
| Nom. | biformis |
| Gen. | biformis |
| Dat. | biformi |
| Acc. | biformem |
| Abl. | biformi |
| Voc. | biformis |
| PLURIEL |
| Nom. | biformes |
| Gen. | biformĭum |
| Dat. | biformĭbus |
| Acc. | biformes |
| Abl. | biformĭbus |
| Voc. | biformes |
| SINGULIER |
| Nom. | biformis |
| Gen. | biformis |
| Dat. | biformi |
| Acc. | biformem |
| Abl. | biformi |
| Voc. | biformis |
| PLURIEL |
| Nom. | biformes |
| Gen. | biformĭum |
| Dat. | biformĭbus |
| Acc. | biformes |
| Abl. | biformĭbus |
| Voc. | biformes |
| SINGULIER |
| Nom. | biforme |
| Gen. | biformis |
| Dat. | biformi |
| Acc. | biforme |
| Abl. | biformi |
| Voc. | biforme |
| PLURIEL |
| Nom. | biformĭa |
| Gen. | biformĭum |
| Dat. | biformĭbus |
| Acc. | biformĭa |
| Abl. | biformĭbus | |