Déclinaison / Conjugueur latin
| PRÉSENT |
| I sing. | dēlinĭo |
| II sing. | dēlinis |
| III sing. | dēlinit |
| I plur. | dēlinīmus |
| II plur. | dēlinītis |
| III plur. | dēlinĭunt |
| IMPARFAIT |
| I sing. | dēliniēbam |
| II sing. | dēliniēbas |
| III sing. | dēliniēbat |
| I plur. | dēliniebāmus |
| II plur. | dēliniebātis |
| III plur. | dēliniēbant |
| FUTUR SIMPLE |
| I sing. | dēlinĭam |
| II sing. | dēlinĭes |
| III sing. | dēlinĭet |
| I plur. | dēliniēmus |
| II plur. | dēliniētis |
| III plur. | dēlinĭent |
| PARFAIT |
| I sing. | delinii o delinivi |
| II sing. | deliniisti o delinivisti |
| III sing. | deliniit o delinivit |
| I plur. | deliniĭmus o delinivĭmus |
| II plur. | deliniistis o delinivistis |
| III plur. | deliniērunt o delinivērunt, ēre |
| PLUS-QUE-PARFAIT |
| I sing. | deliniĕram o delinivĕram |
| II sing. | deliniĕras o delinivĕras |
| III sing. | deliniĕrat o delinivĕrat |
| I plur. | delinierāmus o deliniverāmus |
| II plur. | delinierātis o deliniverātis |
| III plur. | deliniĕrant o delinivĕrant |
| FUTUR ANTÉRIEUR |
| I sing. | deliniĕro o delinivĕro |
| II sing. | deliniĕris o delinivĕris |
| III sing. | deliniĕrit o delinivĕrit |
| I plur. | delinierĭmus o deliniverĭmus |
| II plur. | delinierĭtis o deliniverĭtis |
| III plur. | deliniĕrint o delinivĕrint |
| PRÉSENT |
| I sing. | dēlinĭam |
| II sing. | dēlinĭas |
| III sing. | dēlinĭat |
| I plur. | dēliniāmus |
| II plur. | dēliniātis |
| III plur. | dēlinĭant |
| IMPARFAIT |
| I sing. | dēlinīrem |
| II sing. | dēlinīres |
| III sing. | dēlinīret |
| I plur. | dēlinirēmus |
| II plur. | dēlinirētis |
| III plur. | dēlinīrent |
| PARFAIT |
| I sing. | deliniĕrim o delinivĕrim |
| II sing. | deliniĕris o delinivĕris |
| III sing. | deliniĕrit o delinivĕrit |
| I plur. | delinierĭmus o deliniverĭmus |
| II plur. | delinierĭtis o deliniverĭtis |
| III plur. | deliniĕrint o delinivĕrint |
| PLUS-QUE-PARFAIT |
| I sing. | deliniissem o delinivissem |
| II sing. | deliniisses o delinivisses |
| III sing. | deliniisset o delinivisset |
| I plur. | deliniissēmus o delinivissēmus |
| II plur. | deliniissētis o delinivissētis |
| III plur. | deliniissent o delinivissent |
| IMPÉRATIF |
| PRÉSENT |
| II sing. | dēlini |
| II plur. | dēlinīte |
| FUTUR |
| II sing. | dēlinīto |
| III sing. | dēlinīto |
| II plur. | dēlinitōte |
| III plur. | dēliniunto |
 |
| PARTICIPE |
| PRÉSENT |
| dēliniens, ientis |
| FUTUR |
| delinitūrūs, a, ūm |
| INFINITIF |
| PRÉSENT |
| dēlinīre |
| PARFAIT |
| deliniisse o delinivisse |
| FUTUR |
| Singolare: | delinitūrūm, am, ūm esse |
| Plurale: | delinitūros, as, a esse |
| GERUNDIF |
| Génitif: | dēliniendi |
| Datif: | dēliniendo |
| Accusatif: | ad dēliniendum |
| Ablatif: | dēliniendo |
| SUPIN |
| delinitum |
Voir la forme passive de ce verbe
Parcourir le dictionnaire
A
B
C
D
E
F
G
H
I
J
K
L
M
N
O
P
Q
R
S
T
U
V
W
X
Y
Z
{{ID:DELINIO100}}
---CACHE---
|
Visitez nos sites:
En français
In english
In Deutsch
En español
Em portugues
По русски
Στα ελληνικά
|
Ën piemontèis
|