Déclinaison / Conjugueur latin
| SINGULIER |
| Nom. | dissictus |
| Gen. | dissicti |
| Dat. | dissicto |
| Acc. | dissictum |
| Abl. | dissicto |
| Voc. | dissicte |
| PLURIEL |
| Nom. | dissicti |
| Gen. | dissictōrum |
| Dat. | dissictis |
| Acc. | dissictos |
| Abl. | dissictis |
| Voc. | dissicti |
| SINGULIER |
| Nom. | dissictă |
| Gen. | dissictae |
| Dat. | dissictae |
| Acc. | dissictam |
| Abl. | dissictā |
| Voc. | dissictă |
| PLURIEL |
| Nom. | dissictae |
| Gen. | dissictārum |
| Dat. | dissictis |
| Acc. | dissictas |
| Abl. | dissictis |
| Voc. | dissictae |
| SINGULIER |
| Nom. | dissictum |
| Gen. | dissicti |
| Dat. | dissicto |
| Acc. | dissictum |
| Abl. | dissicto |
| Voc. | dissictum |
| PLURIEL |
| Nom. | dissicta |
| Gen. | dissictōrum |
| Dat. | dissictis |
| Acc. | dissicta |
| Abl. | dissictis |
| Voc. | dissicta |
Parcourir le dictionnaire
A
B
C
D
E
F
G
H
I
J
K
L
M
N
O
P
Q
R
S
T
U
V
W
X
Y
Z
{{ID:DISSICTUS200}}
---CACHE---
|
Visitez nos sites:
En français
In english
In Deutsch
En español
Em portugues
По русски
Στα ελληνικά
|
Ën piemontèis
|