Déclinaison / Conjugueur latin
| PRÉSENT |
| I sing. | dissico |
| II sing. | dissicas |
| III sing. | dissicat |
| I plur. | dissicāmus |
| II plur. | dissicātis |
| III plur. | dissicant |
| IMPARFAIT |
| I sing. | dissicābam |
| II sing. | dissicābas |
| III sing. | dissicābat |
| I plur. | dissicabāmus |
| II plur. | dissicabātis |
| III plur. | dissicābant |
| FUTUR SIMPLE |
| I sing. | dissicābo |
| II sing. | dissicābis |
| III sing. | dissicābit |
| I plur. | dissicabĭmus |
| II plur. | dissicabĭtis |
| III plur. | dissicābunt |
| PARFAIT |
| I sing. | dissicui |
| II sing. | dissicuisti |
| III sing. | dissicuit |
| I plur. | dissicuĭmus |
| II plur. | dissicuistis |
| III plur. | dissicuērunt, dissicuēre |
| PLUS-QUE-PARFAIT |
| I sing. | dissicuĕram |
| II sing. | dissicuĕras |
| III sing. | dissicuĕrat |
| I plur. | dissicuerāmus |
| II plur. | dissicuerātis |
| III plur. | dissicuĕrant |
| FUTUR ANTÉRIEUR |
| I sing. | dissicuĕro |
| II sing. | dissicuĕris |
| III sing. | dissicuĕrit |
| I plur. | dissicuerĭmus |
| II plur. | dissicuerĭtis |
| III plur. | dissicuĕrint |
| PRÉSENT |
| I sing. | dissicem |
| II sing. | dissices |
| III sing. | dissicet |
| I plur. | dissicēmus |
| II plur. | dissicētis |
| III plur. | dissicent |
| IMPARFAIT |
| I sing. | dissicārem |
| II sing. | dissicāres |
| III sing. | dissicāret |
| I plur. | dissicarēmus |
| II plur. | dissicarētis |
| III plur. | dissicārent |
| PARFAIT |
| I sing. | dissicuĕrim |
| II sing. | dissicuĕris |
| III sing. | dissicuĕrit |
| I plur. | dissicuerĭmus |
| II plur. | dissicuerĭtis |
| III plur. | dissicuĕrint |
| PLUS-QUE-PARFAIT |
| I sing. | dissicuissem |
| II sing. | dissicuisses |
| III sing. | dissicuisset |
| I plur. | dissicuissēmus |
| II plur. | dissicuissētis |
| III plur. | dissicuissent |
| IMPÉRATIF |
| PRÉSENT |
| II sing. | dissica |
| II plur. | dissicāte |
| FUTUR |
| II sing. | dissicāto |
| III sing. | dissicāto |
| II plur. | dissicatōte |
| III plur. | dissicanto |
 |
| PARTICIPE |
| PRÉSENT |
| dissicans, antis |
| FUTUR |
| dissictūrūs, a, ūm |
| INFINITIF |
| PRÉSENT |
| dissicāre |
| PARFAIT |
| dissicuisse |
| FUTUR |
| Singolare: | dissictūrūm, am, ūm esse |
| Plurale: | dissictūros, as, a esse |
| GERUNDIF |
| Génitif: | dissicandi |
| Datif: | dissicando |
| Accusatif: | ad dissicandum |
| Ablatif: | dissicando |
| SUPIN |
| dissictum |
Voir la forme passive de ce verbe
Parcourir le dictionnaire
A
B
C
D
E
F
G
H
I
J
K
L
M
N
O
P
Q
R
S
T
U
V
W
X
Y
Z
{{ID:DISSICO100}}
---CACHE---
|
Visitez nos sites:
En français
In english
In Deutsch
En español
Em portugues
По русски
Στα ελληνικά
|
Ën piemontèis
|