Déclinaison / Conjugueur latin
| PRÉSENT |
| I sing. | dissŭpo |
| II sing. | dissŭpas |
| III sing. | dissŭpat |
| I plur. | dissŭpāmus |
| II plur. | dissŭpātis |
| III plur. | dissŭpant |
| IMPARFAIT |
| I sing. | dissŭpābam |
| II sing. | dissŭpābas |
| III sing. | dissŭpābat |
| I plur. | dissŭpabāmus |
| II plur. | dissŭpabātis |
| III plur. | dissŭpābant |
| FUTUR SIMPLE |
| I sing. | dissŭpābo |
| II sing. | dissŭpābis |
| III sing. | dissŭpābit |
| I plur. | dissŭpabĭmus |
| II plur. | dissŭpabĭtis |
| III plur. | dissŭpābunt |
| PARFAIT |
| I sing. | dissupavi |
| II sing. | dissupavisti |
| III sing. | dissupavit |
| I plur. | dissupavĭmus |
| II plur. | dissupavistis |
| III plur. | dissupavērunt, dissupavēre |
| PLUS-QUE-PARFAIT |
| I sing. | dissupavĕram |
| II sing. | dissupavĕras |
| III sing. | dissupavĕrat |
| I plur. | dissupaverāmus |
| II plur. | dissupaverātis |
| III plur. | dissupavĕrant |
| FUTUR ANTÉRIEUR |
| I sing. | dissupavĕro |
| II sing. | dissupavĕris |
| III sing. | dissupavĕrit |
| I plur. | dissupaverĭmus |
| II plur. | dissupaverĭtis |
| III plur. | dissupavĕrint |
| PRÉSENT |
| I sing. | dissŭpem |
| II sing. | dissŭpes |
| III sing. | dissŭpet |
| I plur. | dissŭpēmus |
| II plur. | dissŭpētis |
| III plur. | dissŭpent |
| IMPARFAIT |
| I sing. | dissŭpārem |
| II sing. | dissŭpāres |
| III sing. | dissŭpāret |
| I plur. | dissŭparēmus |
| II plur. | dissŭparētis |
| III plur. | dissŭpārent |
| PARFAIT |
| I sing. | dissupavĕrim |
| II sing. | dissupavĕris |
| III sing. | dissupavĕrit |
| I plur. | dissupaverĭmus |
| II plur. | dissupaverĭtis |
| III plur. | dissupavĕrint |
| PLUS-QUE-PARFAIT |
| I sing. | dissupavissem |
| II sing. | dissupavisses |
| III sing. | dissupavisset |
| I plur. | dissupavissēmus |
| II plur. | dissupavissētis |
| III plur. | dissupavissent |
| IMPÉRATIF |
| PRÉSENT |
| II sing. | dissŭpa |
| II plur. | dissŭpāte |
| FUTUR |
| II sing. | dissŭpāto |
| III sing. | dissŭpāto |
| II plur. | dissŭpatōte |
| III plur. | dissŭpanto |
 |
| PARTICIPE |
| PRÉSENT |
| dissŭpans, antis |
| FUTUR |
| dissupatūrūs, a, ūm |
| INFINITIF |
| PRÉSENT |
| dissŭpāre |
| PARFAIT |
| dissupavisse |
| FUTUR |
| Singolare: | dissupatūrūm, am, ūm esse |
| Plurale: | dissupatūros, as, a esse |
| GERUNDIF |
| Génitif: | dissŭpandi |
| Datif: | dissŭpando |
| Accusatif: | ad dissŭpandum |
| Ablatif: | dissŭpando |
| SUPIN |
| dissupatum |
Voir la forme passive de ce verbe
Parcourir le dictionnaire
A
B
C
D
E
F
G
H
I
J
K
L
M
N
O
P
Q
R
S
T
U
V
W
X
Y
Z
{{ID:DISSUPO100}}
---CACHE---
|
Visitez nos sites:
En français
In english
In Deutsch
En español
Em portugues
По русски
Στα ελληνικά
|
Ën piemontèis
|