Déclinaison / Conjugueur latin
| SINGULIER |
| Nom. | imparatus |
| Gen. | imparati |
| Dat. | imparato |
| Acc. | imparatum |
| Abl. | imparato |
| Voc. | imparate |
| PLURIEL |
| Nom. | imparati |
| Gen. | imparatōrum |
| Dat. | imparatis |
| Acc. | imparatos |
| Abl. | imparatis |
| Voc. | imparati |
| SINGULIER |
| Nom. | imparată |
| Gen. | imparatae |
| Dat. | imparatae |
| Acc. | imparatam |
| Abl. | imparatā |
| Voc. | imparată |
| PLURIEL |
| Nom. | imparatae |
| Gen. | imparatārum |
| Dat. | imparatis |
| Acc. | imparatas |
| Abl. | imparatis |
| Voc. | imparatae |
| SINGULIER |
| Nom. | imparatum |
| Gen. | imparati |
| Dat. | imparato |
| Acc. | imparatum |
| Abl. | imparato |
| Voc. | imparatum |
| PLURIEL |
| Nom. | imparata |
| Gen. | imparatōrum |
| Dat. | imparatis |
| Acc. | imparata |
| Abl. | imparatis | |