Déclinaison / Conjugueur latin
| SINGULIER |
| Nom. | indonatus |
| Gen. | indonati |
| Dat. | indonato |
| Acc. | indonatum |
| Abl. | indonato |
| Voc. | indonate |
| PLURIEL |
| Nom. | indonati |
| Gen. | indonatōrum |
| Dat. | indonatis |
| Acc. | indonatos |
| Abl. | indonatis |
| Voc. | indonati |
| SINGULIER |
| Nom. | indonată |
| Gen. | indonatae |
| Dat. | indonatae |
| Acc. | indonatam |
| Abl. | indonatā |
| Voc. | indonată |
| PLURIEL |
| Nom. | indonatae |
| Gen. | indonatārum |
| Dat. | indonatis |
| Acc. | indonatas |
| Abl. | indonatis |
| Voc. | indonatae |
| SINGULIER |
| Nom. | indonatum |
| Gen. | indonati |
| Dat. | indonato |
| Acc. | indonatum |
| Abl. | indonato |
| Voc. | indonatum |
| PLURIEL |
| Nom. | indonata |
| Gen. | indonatōrum |
| Dat. | indonatis |
| Acc. | indonata |
| Abl. | indonatis | |