Déclinaison / Conjugueur latin
| SINGULIER |
| Nom. | indomitus |
| Gen. | indomiti |
| Dat. | indomito |
| Acc. | indomitum |
| Abl. | indomito |
| Voc. | indomite |
| PLURIEL |
| Nom. | indomiti |
| Gen. | indomitōrum |
| Dat. | indomitis |
| Acc. | indomitos |
| Abl. | indomitis |
| Voc. | indomiti |
| SINGULIER |
| Nom. | indomită |
| Gen. | indomitae |
| Dat. | indomitae |
| Acc. | indomitam |
| Abl. | indomitā |
| Voc. | indomită |
| PLURIEL |
| Nom. | indomitae |
| Gen. | indomitārum |
| Dat. | indomitis |
| Acc. | indomitas |
| Abl. | indomitis |
| Voc. | indomitae |
| SINGULIER |
| Nom. | indomitum |
| Gen. | indomiti |
| Dat. | indomito |
| Acc. | indomitum |
| Abl. | indomito |
| Voc. | indomitum |
| PLURIEL |
| Nom. | indomita |
| Gen. | indomitōrum |
| Dat. | indomitis |
| Acc. | indomita |
| Abl. | indomitis | |