Déclinaison / Conjugueur latin
| SINGULIER |
| Nom. | inriguus |
| Gen. | inrigui |
| Dat. | inriguo |
| Acc. | inriguum |
| Abl. | inriguo |
| Voc. | inrigue |
| PLURIEL |
| Nom. | inrigui |
| Gen. | inriguōrum |
| Dat. | inriguis |
| Acc. | inriguos |
| Abl. | inriguis |
| Voc. | inrigui |
| SINGULIER |
| Nom. | inriguă |
| Gen. | inriguae |
| Dat. | inriguae |
| Acc. | inriguam |
| Abl. | inriguā |
| Voc. | inriguă |
| PLURIEL |
| Nom. | inriguae |
| Gen. | inriguārum |
| Dat. | inriguis |
| Acc. | inriguas |
| Abl. | inriguis |
| Voc. | inriguae |
| SINGULIER |
| Nom. | inriguum |
| Gen. | inrigui |
| Dat. | inriguo |
| Acc. | inriguum |
| Abl. | inriguo |
| Voc. | inriguum |
| PLURIEL |
| Nom. | inrigua |
| Gen. | inriguōrum |
| Dat. | inriguis |
| Acc. | inrigua |
| Abl. | inriguis | |