Déclinaison / Conjugueur latin
| SINGULIER |
| Nom. | inruptus |
| Gen. | inrupti |
| Dat. | inrupto |
| Acc. | inruptum |
| Abl. | inrupto |
| Voc. | inrupte |
| PLURIEL |
| Nom. | inrupti |
| Gen. | inruptōrum |
| Dat. | inruptis |
| Acc. | inruptos |
| Abl. | inruptis |
| Voc. | inrupti |
| SINGULIER |
| Nom. | inruptă |
| Gen. | inruptae |
| Dat. | inruptae |
| Acc. | inruptam |
| Abl. | inruptā |
| Voc. | inruptă |
| PLURIEL |
| Nom. | inruptae |
| Gen. | inruptārum |
| Dat. | inruptis |
| Acc. | inruptas |
| Abl. | inruptis |
| Voc. | inruptae |
| SINGULIER |
| Nom. | inruptum |
| Gen. | inrupti |
| Dat. | inrupto |
| Acc. | inruptum |
| Abl. | inrupto |
| Voc. | inruptum |
| PLURIEL |
| Nom. | inrupta |
| Gen. | inruptōrum |
| Dat. | inruptis |
| Acc. | inrupta |
| Abl. | inruptis | |