Déclinaison / Conjugueur latin
| PRÉSENT |
| I sing. | moenĭo |
| II sing. | moenis |
| III sing. | moenit |
| I plur. | moenīmus |
| II plur. | moenītis |
| III plur. | moenĭunt |
| IMPARFAIT |
| I sing. | moeniēbam |
| II sing. | moeniēbas |
| III sing. | moeniēbat |
| I plur. | moeniebāmus |
| II plur. | moeniebātis |
| III plur. | moeniēbant |
| FUTUR SIMPLE |
| I sing. | moenĭam |
| II sing. | moenĭes |
| III sing. | moenĭet |
| I plur. | moeniēmus |
| II plur. | moeniētis |
| III plur. | moenĭent |
| PARFAIT |
| I sing. | moenii o moenivi |
| II sing. | moeniisti o moenivisti |
| III sing. | moeniit o moenivit |
| I plur. | moeniĭmus o moenivĭmus |
| II plur. | moeniistis o moenivistis |
| III plur. | moeniērunt o moenivērunt, ēre |
| PLUS-QUE-PARFAIT |
| I sing. | moeniĕram o moenivĕram |
| II sing. | moeniĕras o moenivĕras |
| III sing. | moeniĕrat o moenivĕrat |
| I plur. | moenierāmus o moeniverāmus |
| II plur. | moenierātis o moeniverātis |
| III plur. | moeniĕrant o moenivĕrant |
| FUTUR ANTÉRIEUR |
| I sing. | moeniĕro o moenivĕro |
| II sing. | moeniĕris o moenivĕris |
| III sing. | moeniĕrit o moenivĕrit |
| I plur. | moenierĭmus o moeniverĭmus |
| II plur. | moenierĭtis o moeniverĭtis |
| III plur. | moeniĕrint o moenivĕrint |
| PRÉSENT |
| I sing. | moenĭam |
| II sing. | moenĭas |
| III sing. | moenĭat |
| I plur. | moeniāmus |
| II plur. | moeniātis |
| III plur. | moenĭant |
| IMPARFAIT |
| I sing. | moenīrem |
| II sing. | moenīres |
| III sing. | moenīret |
| I plur. | moenirēmus |
| II plur. | moenirētis |
| III plur. | moenīrent |
| PARFAIT |
| I sing. | moeniĕrim o moenivĕrim |
| II sing. | moeniĕris o moenivĕris |
| III sing. | moeniĕrit o moenivĕrit |
| I plur. | moenierĭmus o moeniverĭmus |
| II plur. | moenierĭtis o moeniverĭtis |
| III plur. | moeniĕrint o moenivĕrint |
| PLUS-QUE-PARFAIT |
| I sing. | moeniissem o moenivissem |
| II sing. | moeniisses o moenivisses |
| III sing. | moeniisset o moenivisset |
| I plur. | moeniissēmus o moenivissēmus |
| II plur. | moeniissētis o moenivissētis |
| III plur. | moeniissent o moenivissent |
| IMPÉRATIF |
| PRÉSENT |
| II sing. | moeni |
| II plur. | moenīte |
| FUTUR |
| II sing. | moenīto |
| III sing. | moenīto |
| II plur. | moenitōte |
| III plur. | moeniunto |
 |
| PARTICIPE |
| PRÉSENT |
| moeniens, ientis |
| FUTUR |
| moenitūrūs, a, ūm |
| INFINITIF |
| PRÉSENT |
| moenīre |
| PARFAIT |
| moeniisse o moenivisse |
| FUTUR |
| Singolare: | moenitūrūm, am, ūm esse |
| Plurale: | moenitūros, as, a esse |
| GERUNDIF |
| Génitif: | moeniendi |
| Datif: | moeniendo |
| Accusatif: | ad moeniendum |
| Ablatif: | moeniendo |
| SUPIN |
| moenitum |
Voir la forme passive de ce verbe
Parcourir le dictionnaire
A
B
C
D
E
F
G
H
I
J
K
L
M
N
O
P
Q
R
S
T
U
V
W
X
Y
Z
{{ID:MOENIO100}}
---CACHE---
|
Visitez nos sites:
En français
In english
In Deutsch
En español
Em portugues
По русски
Στα ελληνικά
|
Ën piemontèis
|