Déclinaison / Conjugueur latin
| SINGULIER |
| Nom. | obauratus |
| Gen. | obaurati |
| Dat. | obaurato |
| Acc. | obauratum |
| Abl. | obaurato |
| Voc. | obaurate |
| PLURIEL |
| Nom. | obaurati |
| Gen. | obauratōrum |
| Dat. | obauratis |
| Acc. | obauratos |
| Abl. | obauratis |
| Voc. | obaurati |
| SINGULIER |
| Nom. | obaurată |
| Gen. | obauratae |
| Dat. | obauratae |
| Acc. | obauratam |
| Abl. | obauratā |
| Voc. | obaurată |
| PLURIEL |
| Nom. | obauratae |
| Gen. | obauratārum |
| Dat. | obauratis |
| Acc. | obauratas |
| Abl. | obauratis |
| Voc. | obauratae |
| SINGULIER |
| Nom. | obauratum |
| Gen. | obaurati |
| Dat. | obaurato |
| Acc. | obauratum |
| Abl. | obaurato |
| Voc. | obauratum |
| PLURIEL |
| Nom. | obaurata |
| Gen. | obauratōrum |
| Dat. | obauratis |
| Acc. | obaurata |
| Abl. | obauratis | |