Déclinaison / Conjugueur latin
  
| SINGULIER |  
| Nom. | ostentaticius |  
| Gen. | ostentaticii |  
| Dat. | ostentaticio |  
| Acc. | ostentaticium |  
| Abl. | ostentaticio |  
| Voc. | ostentaticie |  
 
 
| PLURIEL |  
| Nom. | ostentaticii |  
| Gen. | ostentaticiōrum |  
| Dat. | ostentaticiis |  
| Acc. | ostentaticios |  
| Abl. | ostentaticiis |  
| Voc. | ostentaticii |  
 
 
 
| SINGULIER |  
| Nom. | ostentaticiă |  
| Gen. | ostentaticiae |  
| Dat. | ostentaticiae |  
| Acc. | ostentaticiam |  
| Abl. | ostentaticiā |  
| Voc. | ostentaticiă |  
 
 
| PLURIEL |  
| Nom. | ostentaticiae |  
| Gen. | ostentaticiārum |  
| Dat. | ostentaticiis |  
| Acc. | ostentaticias |  
| Abl. | ostentaticiis |  
| Voc. | ostentaticiae |  
 
 
 
| SINGULIER |  
| Nom. | ostentaticium |  
| Gen. | ostentaticii |  
| Dat. | ostentaticio |  
| Acc. | ostentaticium |  
| Abl. | ostentaticio |  
| Voc. | ostentaticium |  
 
 
| PLURIEL |  
| Nom. | ostentaticia |  
| Gen. | ostentaticiōrum |  
| Dat. | ostentaticiis |  
| Acc. | ostentaticia |  
| Abl. | ostentaticiis |      |