Déclinaison / Conjugueur latin
| SINGULIER |
| Nom. | ostentaticius |
| Gen. | ostentaticii |
| Dat. | ostentaticio |
| Acc. | ostentaticium |
| Abl. | ostentaticio |
| Voc. | ostentaticie |
| PLURIEL |
| Nom. | ostentaticii |
| Gen. | ostentaticiōrum |
| Dat. | ostentaticiis |
| Acc. | ostentaticios |
| Abl. | ostentaticiis |
| Voc. | ostentaticii |
| SINGULIER |
| Nom. | ostentaticiă |
| Gen. | ostentaticiae |
| Dat. | ostentaticiae |
| Acc. | ostentaticiam |
| Abl. | ostentaticiā |
| Voc. | ostentaticiă |
| PLURIEL |
| Nom. | ostentaticiae |
| Gen. | ostentaticiārum |
| Dat. | ostentaticiis |
| Acc. | ostentaticias |
| Abl. | ostentaticiis |
| Voc. | ostentaticiae |
| SINGULIER |
| Nom. | ostentaticium |
| Gen. | ostentaticii |
| Dat. | ostentaticio |
| Acc. | ostentaticium |
| Abl. | ostentaticio |
| Voc. | ostentaticium |
| PLURIEL |
| Nom. | ostentaticia |
| Gen. | ostentaticiōrum |
| Dat. | ostentaticiis |
| Acc. | ostentaticia |
| Abl. | ostentaticiis | |