Déclinaison / Conjugueur latin
| SINGULIER |
| Nom. | inquĭēs |
| Gen. | inquietis |
| Dat. | inquieti |
| Acc. | inquietem |
| Abl. | inquieti |
| Voc. | inquĭēs |
| PLURIEL |
| Nom. | inquietes |
| Gen. | inquietĭum |
| Dat. | inquietĭbus |
| Acc. | inquietes |
| Abl. | inquietĭbus |
| Voc. | inquietes |
| SINGULIER |
| Nom. | inquĭēs |
| Gen. | inquietis |
| Dat. | inquieti |
| Acc. | inquietem |
| Abl. | inquieti |
| Voc. | inquĭēs |
| PLURIEL |
| Nom. | inquietes |
| Gen. | inquietĭum |
| Dat. | inquietĭbus |
| Acc. | inquietes |
| Abl. | inquietĭbus |
| Voc. | inquietes |
| SINGULIER |
| Nom. | inquĭēs |
| Gen. | inquietis |
| Dat. | inquieti |
| Acc. | inquĭēs |
| Abl. | inquieti |
| Voc. | inquĭēs |
| PLURIEL |
| Nom. | inquietĭa |
| Gen. | inquietĭum |
| Dat. | inquietĭbus |
| Acc. | inquietĭa |
| Abl. | inquietĭbus | |