Déclinaison / Conjugueur latin
| SINGULIER |
| Nom. | inquietus |
| Gen. | inquieti |
| Dat. | inquieto |
| Acc. | inquietum |
| Abl. | inquieto |
| Voc. | inquiete |
| PLURIEL |
| Nom. | inquieti |
| Gen. | inquietōrum |
| Dat. | inquietis |
| Acc. | inquietos |
| Abl. | inquietis |
| Voc. | inquieti |
| SINGULIER |
| Nom. | inquietă |
| Gen. | inquietae |
| Dat. | inquietae |
| Acc. | inquietam |
| Abl. | inquietā |
| Voc. | inquietă |
| PLURIEL |
| Nom. | inquietae |
| Gen. | inquietārum |
| Dat. | inquietis |
| Acc. | inquietas |
| Abl. | inquietis |
| Voc. | inquietae |
| SINGULIER |
| Nom. | inquietum |
| Gen. | inquieti |
| Dat. | inquieto |
| Acc. | inquietum |
| Abl. | inquieto |
| Voc. | inquietum |
| PLURIEL |
| Nom. | inquieta |
| Gen. | inquietōrum |
| Dat. | inquietis |
| Acc. | inquieta |
| Abl. | inquietis | |