Déclinaison / Conjugueur latin
| SINGULIER |
| Nom. | improperatus |
| Gen. | improperati |
| Dat. | improperato |
| Acc. | improperatum |
| Abl. | improperato |
| Voc. | improperate |
| PLURIEL |
| Nom. | improperati |
| Gen. | improperatōrum |
| Dat. | improperatis |
| Acc. | improperatos |
| Abl. | improperatis |
| Voc. | improperati |
| SINGULIER |
| Nom. | improperată |
| Gen. | improperatae |
| Dat. | improperatae |
| Acc. | improperatam |
| Abl. | improperatā |
| Voc. | improperată |
| PLURIEL |
| Nom. | improperatae |
| Gen. | improperatārum |
| Dat. | improperatis |
| Acc. | improperatas |
| Abl. | improperatis |
| Voc. | improperatae |
| SINGULIER |
| Nom. | improperatum |
| Gen. | improperati |
| Dat. | improperato |
| Acc. | improperatum |
| Abl. | improperato |
| Voc. | improperatum |
| PLURIEL |
| Nom. | improperata |
| Gen. | improperatōrum |
| Dat. | improperatis |
| Acc. | improperata |
| Abl. | improperatis | |