Déclinaison / Conjugueur latin
| SINGULIER |
| Nom. | improspectus |
| Gen. | improspecti |
| Dat. | improspecto |
| Acc. | improspectum |
| Abl. | improspecto |
| Voc. | improspecte |
| PLURIEL |
| Nom. | improspecti |
| Gen. | improspectōrum |
| Dat. | improspectis |
| Acc. | improspectos |
| Abl. | improspectis |
| Voc. | improspecti |
| SINGULIER |
| Nom. | improspectă |
| Gen. | improspectae |
| Dat. | improspectae |
| Acc. | improspectam |
| Abl. | improspectā |
| Voc. | improspectă |
| PLURIEL |
| Nom. | improspectae |
| Gen. | improspectārum |
| Dat. | improspectis |
| Acc. | improspectas |
| Abl. | improspectis |
| Voc. | improspectae |
| SINGULIER |
| Nom. | improspectum |
| Gen. | improspecti |
| Dat. | improspecto |
| Acc. | improspectum |
| Abl. | improspecto |
| Voc. | improspectum |
| PLURIEL |
| Nom. | improspecta |
| Gen. | improspectōrum |
| Dat. | improspectis |
| Acc. | improspecta |
| Abl. | improspectis | |