Déclinaison / Conjugueur latin
| SINGULIER |
| Nom. | impropugnatus |
| Gen. | impropugnati |
| Dat. | impropugnato |
| Acc. | impropugnatum |
| Abl. | impropugnato |
| Voc. | impropugnate |
| PLURIEL |
| Nom. | impropugnati |
| Gen. | impropugnatōrum |
| Dat. | impropugnatis |
| Acc. | impropugnatos |
| Abl. | impropugnatis |
| Voc. | impropugnati |
| SINGULIER |
| Nom. | impropugnată |
| Gen. | impropugnatae |
| Dat. | impropugnatae |
| Acc. | impropugnatam |
| Abl. | impropugnatā |
| Voc. | impropugnată |
| PLURIEL |
| Nom. | impropugnatae |
| Gen. | impropugnatārum |
| Dat. | impropugnatis |
| Acc. | impropugnatas |
| Abl. | impropugnatis |
| Voc. | impropugnatae |
| SINGULIER |
| Nom. | impropugnatum |
| Gen. | impropugnati |
| Dat. | impropugnato |
| Acc. | impropugnatum |
| Abl. | impropugnato |
| Voc. | impropugnatum |
| PLURIEL |
| Nom. | impropugnata |
| Gen. | impropugnatōrum |
| Dat. | impropugnatis |
| Acc. | impropugnata |
| Abl. | impropugnatis | |