Déclinaison / Conjugueur latin
| PRÉSENT |
| I sing. | instīgo |
| II sing. | instīgas |
| III sing. | instīgat |
| I plur. | instīgāmus |
| II plur. | instīgātis |
| III plur. | instīgant |
| IMPARFAIT |
| I sing. | instīgābam |
| II sing. | instīgābas |
| III sing. | instīgābat |
| I plur. | instīgabāmus |
| II plur. | instīgabātis |
| III plur. | instīgābant |
| FUTUR SIMPLE |
| I sing. | instīgābo |
| II sing. | instīgābis |
| III sing. | instīgābit |
| I plur. | instīgabĭmus |
| II plur. | instīgabĭtis |
| III plur. | instīgābunt |
| PARFAIT |
| I sing. | instigavi |
| II sing. | instigavisti |
| III sing. | instigavit |
| I plur. | instigavĭmus |
| II plur. | instigavistis |
| III plur. | instigavērunt, instigavēre |
| PLUS-QUE-PARFAIT |
| I sing. | instigavĕram |
| II sing. | instigavĕras |
| III sing. | instigavĕrat |
| I plur. | instigaverāmus |
| II plur. | instigaverātis |
| III plur. | instigavĕrant |
| FUTUR ANTÉRIEUR |
| I sing. | instigavĕro |
| II sing. | instigavĕris |
| III sing. | instigavĕrit |
| I plur. | instigaverĭmus |
| II plur. | instigaverĭtis |
| III plur. | instigavĕrint |
| PRÉSENT |
| I sing. | instīgem |
| II sing. | instīges |
| III sing. | instīget |
| I plur. | instīgēmus |
| II plur. | instīgētis |
| III plur. | instīgent |
| IMPARFAIT |
| I sing. | instīgārem |
| II sing. | instīgāres |
| III sing. | instīgāret |
| I plur. | instīgarēmus |
| II plur. | instīgarētis |
| III plur. | instīgārent |
| PARFAIT |
| I sing. | instigavĕrim |
| II sing. | instigavĕris |
| III sing. | instigavĕrit |
| I plur. | instigaverĭmus |
| II plur. | instigaverĭtis |
| III plur. | instigavĕrint |
| PLUS-QUE-PARFAIT |
| I sing. | instigavissem |
| II sing. | instigavisses |
| III sing. | instigavisset |
| I plur. | instigavissēmus |
| II plur. | instigavissētis |
| III plur. | instigavissent |
| IMPÉRATIF |
| PRÉSENT |
| II sing. | instīga |
| II plur. | instīgāte |
| FUTUR |
| II sing. | instīgāto |
| III sing. | instīgāto |
| II plur. | instīgatōte |
| III plur. | instīganto |
 |
| PARTICIPE |
| PRÉSENT |
| instīgans, antis |
| FUTUR |
| instigatūrūs, a, ūm |
| INFINITIF |
| PRÉSENT |
| instīgāre |
| PARFAIT |
| instigavisse |
| FUTUR |
| Singolare: | instigatūrūm, am, ūm esse |
| Plurale: | instigatūros, as, a esse |
| GERUNDIF |
| Génitif: | instīgandi |
| Datif: | instīgando |
| Accusatif: | ad instīgandum |
| Ablatif: | instīgando |
| SUPIN |
| instigatum |
Voir la forme passive de ce verbe
Parcourir le dictionnaire
A
B
C
D
E
F
G
H
I
J
K
L
M
N
O
P
Q
R
S
T
U
V
W
X
Y
Z
{{ID:INSTIGO100}}
---CACHE---
|
Visitez nos sites:
En français
In english
In Deutsch
En español
Em portugues
По русски
Στα ελληνικά
|
Ën piemontèis
|