Déclinaison / Conjugueur latin
| SINGULIER |
| Nom. | inperiuratus |
| Gen. | inperiurati |
| Dat. | inperiurato |
| Acc. | inperiuratum |
| Abl. | inperiurato |
| Voc. | inperiurate |
| PLURIEL |
| Nom. | inperiurati |
| Gen. | inperiuratōrum |
| Dat. | inperiuratis |
| Acc. | inperiuratos |
| Abl. | inperiuratis |
| Voc. | inperiurati |
| SINGULIER |
| Nom. | inperiurată |
| Gen. | inperiuratae |
| Dat. | inperiuratae |
| Acc. | inperiuratam |
| Abl. | inperiuratā |
| Voc. | inperiurată |
| PLURIEL |
| Nom. | inperiuratae |
| Gen. | inperiuratārum |
| Dat. | inperiuratis |
| Acc. | inperiuratas |
| Abl. | inperiuratis |
| Voc. | inperiuratae |
| SINGULIER |
| Nom. | inperiuratum |
| Gen. | inperiurati |
| Dat. | inperiurato |
| Acc. | inperiuratum |
| Abl. | inperiurato |
| Voc. | inperiuratum |
| PLURIEL |
| Nom. | inperiurata |
| Gen. | inperiuratōrum |
| Dat. | inperiuratis |
| Acc. | inperiurata |
| Abl. | inperiuratis | |