Déclinaison / Conjugueur latin
| SINGULIER |
| Nom. | improbatus |
| Gen. | improbati |
| Dat. | improbato |
| Acc. | improbatum |
| Abl. | improbato |
| Voc. | improbate |
| PLURIEL |
| Nom. | improbati |
| Gen. | improbatōrum |
| Dat. | improbatis |
| Acc. | improbatos |
| Abl. | improbatis |
| Voc. | improbati |
| SINGULIER |
| Nom. | improbată |
| Gen. | improbatae |
| Dat. | improbatae |
| Acc. | improbatam |
| Abl. | improbatā |
| Voc. | improbată |
| PLURIEL |
| Nom. | improbatae |
| Gen. | improbatārum |
| Dat. | improbatis |
| Acc. | improbatas |
| Abl. | improbatis |
| Voc. | improbatae |
| SINGULIER |
| Nom. | improbatum |
| Gen. | improbati |
| Dat. | improbato |
| Acc. | improbatum |
| Abl. | improbato |
| Voc. | improbatum |
| PLURIEL |
| Nom. | improbata |
| Gen. | improbatōrum |
| Dat. | improbatis |
| Acc. | improbata |
| Abl. | improbatis |
| Voc. | improbata |
Parcourir le dictionnaire
A
B
C
D
E
F
G
H
I
J
K
L
M
N
O
P
Q
R
S
T
U
V
W
X
Y
Z
{{ID:IMPROBATUS100}}
---CACHE---
|
Visitez nos sites:
En français
In english
In Deutsch
En español
Em portugues
По русски
Στα ελληνικά
|
Ën piemontèis
|