Déclinaison / Conjugueur latin
| SINGULIER |
| Nom. | improcerus |
| Gen. | improceri |
| Dat. | improcero |
| Acc. | improcerum |
| Abl. | improcero |
| Voc. | improcere |
| PLURIEL |
| Nom. | improceri |
| Gen. | improcerōrum |
| Dat. | improceris |
| Acc. | improceros |
| Abl. | improceris |
| Voc. | improceri |
| SINGULIER |
| Nom. | improceră |
| Gen. | improcerae |
| Dat. | improcerae |
| Acc. | improceram |
| Abl. | improcerā |
| Voc. | improceră |
| PLURIEL |
| Nom. | improcerae |
| Gen. | improcerārum |
| Dat. | improceris |
| Acc. | improceras |
| Abl. | improceris |
| Voc. | improcerae |
| SINGULIER |
| Nom. | improcerum |
| Gen. | improceri |
| Dat. | improcero |
| Acc. | improcerum |
| Abl. | improcero |
| Voc. | improcerum |
| PLURIEL |
| Nom. | improcera |
| Gen. | improcerōrum |
| Dat. | improceris |
| Acc. | improcera |
| Abl. | improceris | |