Déclinaison / Conjugueur latin
| SINGULIER |
| Nom. | improbus |
| Gen. | improbi |
| Dat. | improbo |
| Acc. | improbum |
| Abl. | improbo |
| Voc. | improbe |
| PLURIEL |
| Nom. | improbi |
| Gen. | improbōrum |
| Dat. | improbis |
| Acc. | improbos |
| Abl. | improbis |
| Voc. | improbi |
| SINGULIER |
| Nom. | improbă |
| Gen. | improbae |
| Dat. | improbae |
| Acc. | improbam |
| Abl. | improbā |
| Voc. | improbă |
| PLURIEL |
| Nom. | improbae |
| Gen. | improbārum |
| Dat. | improbis |
| Acc. | improbas |
| Abl. | improbis |
| Voc. | improbae |
| SINGULIER |
| Nom. | improbum |
| Gen. | improbi |
| Dat. | improbo |
| Acc. | improbum |
| Abl. | improbo |
| Voc. | improbum |
| PLURIEL |
| Nom. | improba |
| Gen. | improbōrum |
| Dat. | improbis |
| Acc. | improba |
| Abl. | improbis | |